Svarbiausia - žmonės

"Vagos" leidykla neseniai išleido žurnalisto Viliaus Kavaliauskn knygą "Už nuopelnus Lietuvai", skirtą prieškario Lietuvos apdovanojimams.

Tai ne tik faleristikos - mokslo apie ordinus ir medalius bei jų kolekcionavimą žinynas, bet ir atlasas, padedantis skaitytojui patirti  įdomią, bei kupiną intrigų kelionę po garbės ženklų kūrimo istoriją ir jų nusipelniusių asmenų biografijas.

Pristatant knygą, Vilniaus paveikslų galerijoje, ne kartą minėta, kad naujoji V.Kavaliausko knyga yra ne apie 1918-1940 m. Lietuvos ordinus, medalius ir kitus garbės ženklus, o apie žmones. Apie tuos, kurie kūrė pirmuosius garbės ženklus ir jų eskizus, formulavo kiekvieno ženklo turinį. Apie tuos, kurie buvo apdovanoti pirmaisiais Lietuvos ordinais bei medaliais, ir apie tuos, kurie jų neteko. Apie tuos, kurie juos skirstė.

Knygoje pateikta 780 iliustracijų. Tai ne tik ordinų ir medalių nuotraukos, bet ir jų eskizai, žymiausių asmenų, kuriems jie buvo įteikti, portretai.

Leidinyje pateikiama daug įdomių plačiajai publikai lig šiol neskelbtų faktų. Antai vienu garbingiausių apdovanojimų - Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu 1927 m. buvo apdovanoti tuometiniai Italijos lyderiai premjeras Lienitto Mussolini bei karalius Viktoras Emanuelis III.

Vėliau šiuo apdovanojimu buvo pagerbtas Belgijos karalius Albertas I, Čekoslovakijos prezidentas Tomas Masarykas ir Vokietijos prezidentas maršalas Paulas von Hindenburgas. Pastarajam Lietuvos apdovanojimas buvo įteiktas slapta, nes Vokietijos Konstitucija draudė savo pareigūnams priimti užsienio šalių apdovanojimus.

Tokia griežta tradicija atkeliavo iš Anglijos. Šios šalies karalienė Viktorija skelbė: "Mano karalystėje mano šunys turi nešioti tik mano antkaklius". Bet, kiek žinoma, lietuviams yra pavykę slapta iteikti savo apdavanojimus ir anglijos diplomatams.

Generolas ordiną pametė

Pirmosios laidos Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu iš lietuvių buvo apdovanoti tik Prezidentas Antanas Smetona ir kariuomenės vadas generolas Silvetstras Žukauskas. Pastarasis savo ordino žvaigždę sugebėjo pamesti ir jam kaip dublikatas buvo įteikta vėlesnės laidos Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordino žvaigždė.

V.Kavaliauskas apie du šimtmečius "medžiojo" šį ordiną, kol galų gale jam pavyko įsigyti tą, kuris buvo įteiktas B.Mussolini. Jį teko iškeisti į kelis lietuvių karininkų kardus.

Kitą auksčiausią apdovanojimą - Vytauto Didžiojo ordiną, įsteigtą 1930 metais, kūrė garsūs dailininkai, tarp jų Mastislavas Dobužinskis.

Vytauto Didžiojo ordino auksčiausio laipsnio komplektą sudarė aukso grandinė su ordinu ir paauksuota žvaigždė. Tai buvo vadinamasis prezidentinis ordinas. Jis buvo naudojamas diplomatiniais tikslais ir kaip Prezidento regalija.

Vytauto Didžiojo grandinė buvo įteikta Estijos prezidentui Konstantinui Patsui, Latvijos prezidentams Albertui Kviesiui bei Karliui Almaniui, Suomijos prezidentui Perui Edvinui Švinhufvudui.

Pastarojo Vytauto Didžiojo grandinė Suomijos ir Rusijos karo metu, bombarduojant Helsinkį, buvo saugoma druskos kasyklų šachtoje. Nuo drėgmės apdovanojimo dėklas taip deformavosi, kad jo nebuvo neįmanoma atidaryti. Pirmąkart po daugelio metų šis apdovanojimas išvydo šviesą 1998 m. Turkų pilies muziejuje.

Prezidentas A.Smetona nemėgo rodytis viešumoje su Vytauto Didžiojo ordino grandine. Su šiuo apdovanojimu jis pavaizduotas tik paradiniame portrete, o nuotraukoms jis pozavo tik su šio ordino žvaigžde.

Paradoksalu, kad ligi šiol Lietuva savo apdovanojimų sąraše neturi Vytauto Didžiojo ordinų grandinės. Nors grandinė pagaminta ir jau buvo eksponuojama tarptautinėse parodose, bet Seimas dar nėra patvirtinęs šio apdovanojimo.

Išliko vienintelė regalija

Dar viena auksčiausių apdovanojimų su grandine istorija nėra tiesiogiai susijusi su minėtu leidiniu. V.Kavaliauskui pavyko Maskvoje įsigyti vieno garsaus kolokcininko faleristikos rinkinį, kuriame buvo ir auksčiausias Latvijos apdovanojimas - Trijų žvaigždžių ordino grandinė. Ji kadaise priklausė Latvijos prezidentui A.Kviesiui.

Antrasis komplektas - Trijų žviagždžių ordinas ir grandinė - buvo įteikti prezidentui K.UImaniui, bet 1940 m. sovietų okupantai ją sulydė drauge su visais Latvijos prezidento ordinais ir regalijomis.

Kai V.Kavaliauskui pavyko įsigyti ir žvaigždę iš šio komplekto, jo rankose atsidūrė vienintelė išlikusi prieškario Latvijos prezidento auksčiausioji regalija - Trijų žvaigždžių ordino grandinės komplektas.

Anot kolekcninko, Latvijos vyriausybė kreipėsi į jį prašydarna parduoti relikviją, bet jis atsisakė, nors įsipareigojęs buvusiam šeimininkui išsaugoti kolekcijos vientisumą. Tuomet latviai pasigamino kopiją, tiesa, šiek tiek patobulintą - iš grandinės puošybos dingo svastikos ženklai.

Iš daugelio įsimenančių knygos "Už nuopelnus Lietuvai" epizodų į akis ypač krinta tas, kuriame aprašyta, kaip buvo mokama už ordinų ženklus. Nemokamai buvo gaunamas tik diplomas.

Apdovanotieji privalėjo sumokėti į valstybės iždą už DLK Gedimino 1-ojo laipsnio ordiną - 350 Lt, už 2-ojo - 300, už 3-iojo - 80, už 4-ojo - 70, už 5-ojo - 50 litų. Už ordinus į iždą suplaukdavo milžiniškos lėšos.

Už laiku neišpirktus ordinus buvo skaičiuojami delspinigiai. Atleisti nuo mokėjimo už apdovanojimą galėjo tik Prezidentas specialiu aktu. Jokių sklypų ir kitokių privilegijų..

Julius Lozoraitis